pelė

pelė̃ sf. (4) 1. SD159, R253, K zool. smulkus graužikų šeimos gyvulėlis (Mus): Pẽlės maišus kapoja Dkk. Pẽlės užpuolę buvo Pb. Katas narna, kad nori nuo jo pẽlę atimti J. Šiauduose pẽlės šnabžda J. Peláitė atskrido (atbėgo) pas tą unūkę Lz. Ogi čionai pẽlės savan darban eina (brazda, bėginėja) Ob. Vienintelė pelė galia visą aulį išpūstyti S.Dauk. Jei pẽlės javus kapoja, tai bus blogi metai (priet.) Pn. Pelė̃s plauko (apie pelėką gyvulį) NdŽ. Naminė pelė̃ DŽ. Laukinė pelė̃ DŽ. Senė katė pelìkę parsinešė Lkv. Vienas kareivis, da mažas būdamas, išsimokino peliukę, kad jo klausytų BsPIII88. Pribėgo maža peliū́tė Tvr. Vienam aruode – pelė penima, antram aruode – žiurkė kelama JV760. Turi nečysti būti ... šermuonis, pelė, rupūžė BB3Moz11,29. ^ Nemitęs vilkas peles kasa B. Nešiojas kai katė su pelè OG237. Blakčio[ja] kaip pelė, iš išrūgų išlipusi Šv. Tupėjau tyliai, kaip pelė po šluota Pt. Išmuręs visas kap pelė̃, šlapias Pns. Aš tave myliu kaip pelė katę KrvP(Ašm). Gyvena kaip pelė̃ ant aruodo (gerai) RdN. Katei juokai – pelei verksmai J.Jabl. I katė, pelės nesugavusi, neėda LTR(Vdk). Katė iš namų – pelės ant stalų Šk. Gudras, tik pelių negaudo Km. Ir pelė savo urve ginasi Nj. Pelė ant aruodo nedvės LTR(Zp). Jaunam ir pelė̃ dantis duoda PPr94, Imb. Te tau, pelẽle, kaulinį, duok man geležinį! (sako vaikas, mesdamas už krosnies ištrauktą dantį) Dkš. Jei man pelė galvos nenukąs, rasi ateisiu CII1120. Pele pasivertusi (labai tyliai) išejau Lkv. Dvi pelì, keturios uodegos (naginės) Slnt. 2. N raumuo: Dalia kūno, pelele vadinama, jog tolygi yra pelei nudirtai SD158. 3. dem. vk. penis: Tavo pelẽlė matyti KlvrŽ. Žiūrėk, vaikuti, tavo peliùkė matyt Plv.

◊ dárbo pelė̃ darbštuolis: Daukantas buvo nepaprasta mūsų tautos „darbo pelė“ rš.

knỹgų pelė̃ DŽ kas daug skaito.

mãrių pelė̃; SD275 zool. Mus ponticus. pelès krim̃sti (gráužti) žaidžiant „žiedą“, pasitraukus laukti, kol padalys žiedą: Vienas žiedą dalina, o vienas peles kremta Vlk. Kam dabar atėmei iš Voverės žiedą? Ar prie bernų bijai pelių krimsti? V.Krėv. Aš dalinsiu, o tu eik pelių graužt Ut.

pelių̃ perkū́nas Lp kas mėgsta juokauti, krėsti pokštus: Oi tu pelių perkūne! Plv.

pelė̃s rū̃tas; P, LBŽ bot. žvirbliarūtė: Iš kur čia tiek daug pelė̃s rū̃tų prisisėjo? Brs.

pelė̃s tãkas K; CII207, N šviesus ruožas, einantis per arklio nugarą.

pelė̃s ugnìs (ugnẽlė; MŽ) K; N fosforinis švytėjimas, sklindantis iš sutrūnijusio medžio.

var̃go pelė̃; S.Dauk, VP48 varguolis.